Pavasarinis su nematoma dedikacija

Neišmokom taisyklingai gyventi -
Klaidų pilni vadovėliai
Traukiam bilietą, traukiam per dantį
Atsakydami vėl susivėlėm:
Suvėlėm sakinį, suglamžėm paklodę
Tu šypsais lyg tai būtų teisinga -
Ir yra, net jei kam pasirodė,
Jog šypsenoj nuovargis stringa.
Jei pavargę, tai tiktai nuo vėjo,
Kuris permainas žiedlapiais neša -
Tuoj žydės, kaip ir pernai žydėjo,
Tu sakei, šakomis auksas laša.
Ir skystas sidabras iš mano akių-
Ne todėl, kad gyvent neišmokom,
Mes tik viską supratom sykiu
Ir taip gera, jog daros liūdnoka.