tylos lysvė

grįžau iš darbo. nupirkau jautienos pašteto ir pigiausio šampano. taip pat parvilkau su savimi prastą savijautą, tuščią skrandį, praeito mėnesio neapmokėtų sąskaitų čekius ir velniškai noriu palysti po dušu arba tavimi..

šį vakarą šešėliai atsiduoda prakaitu ir medumi. tu sėdi tarp natų apsirėdęs nauja suknele. juoda, natūralios odos, su petnešomis.. o plaukai lyg verdanti smala srūva pečiais, ir rodos man į delnus krenta miegančių varnų sparnai..
tu tyli, kai bučiuoju tau kaklą. tu tyli, kai aš tau patinku ir kai manęs nekenti.
mes išniekinsim orą;tarp marmurinių šventųjų statulų, už akvariumų apšviestų neoninėmis šviesomis, brezentinėse palapinėse apdengtose politelenu, ant prakiurusių stogų nuo kurių laša paukščių jauniklių alkio gaidos..
mes išniekinsim orą.
kavą balinsim suledėjusiais pieno kubeliais. melsimės ir klaupsimės ant alkūnių. tylėsim.
mūsų dievas, kuriuo kvėpavom nublanko pernaimet. jo vaškinis veidas tviskėjo lyg aliuminio puodo dangtis, o aplinkui suklaupę prakaitu ir medumi dvokiantys šešėliai tai verkdavo, tai
fotografuodavo jo pūvančius palaikus
įsikniaubę į tokią tylą, kuri būna tik kam nors išėjus.. kuri galima sakyti net nebeegzistuoja, nes tas, kuris niekada nebegrįš savo tylą pasiėmė su savimi.
tavo melas nenusiplauna man nuo rankovių.
atsiriekiu gabalą žalios mėsos ir žiaumodama parkrentu ant grindų.
lubos dulka man į akis, nors mano sąžinės galiojimo laikas jau seniai baigėsi.
tu glostai man venas ir pasakoji nenaudodamas akvarelės. žmones skirstai pagal akių spalvą, lyg rūšiuodamas tarą;žali, mėlyni, bespalviai, rudi, drungni žvilgsniai ir tavo gyvenimas, tavo tikslai..
kolekcionuoji originalias nuodėmes, įrėmini jas manyje.
aš mėgstu tave prievartauti per pusryčius ir laižyti trupinius iš tavo lėkštės. mėgstu priversti tave drebėti nuo vienatvės.
tamsa atrodo nyki. laistau nuvytusią saulę, bet atrodo naktis dar tik prasideda. jaučiu kaip nuovargis susimaišo su mano krauju, cirkuliuoja po kūną ir suglebusios rankos bando paliesti tavo delnus..
tu tyli, o tavo nugarą apšviečia gatvės žibintų atšvaitai.
tu tyli, kai aš tau patinku, tu tyli, kai aš noriu miego, kai kvepiu cinamonu ir lietumi.