Geismas

Užmerktos mano akys pastebėjo
Nakties bespalvio rašalo klane,
Tamsa – girta nuo nemigos, gulėjo,
Dar girtesni šešėliai apsivėmę draikėsi šalia.

O tuo metu...
Minties kitam krante,
Galiukai mėlynų blakstienų
Ir iš aistros paraudę ašarų lašai,
Prisilietimais, nekaltai aštriais,
Mane taip pat nugirdyti mėgino,
Galiausiai -
Kūno nuogumu sujaudint negyvai...

Tau patalus sušildyt karštu vašku -
Po lašelį - mėginau!
Ko nepavyko perdažyt juodai -
Išdalinau...
Jei niekam nereikėjo,
Tai bent kitu vardu pavadinau.

Žinai, juk šiais laikais:
"Išdulkinau ir palikau! "

Užmerktos mano akys pastebėjo,
Ten, horizonto lūpose kažką,
Kas suspindėjo, sutviskėjo veriančiu skausmu,
Per kojas, pridengtas tinklu,
Iki manęs varvėjo.
Įrodyti -
Kad tai yra vadinama -
Geismu!