išreiškimai į

viską pradėti nuo popieriaus, nuo popieriaus lapo;
paseilėtu pirštu išlaužti raidžių kvapą lėtėjant, į taką
išžergloti žirklėmis, išilgai savo fantazijos silpnybės;
stiprybė mano silpnume ir išsiliejančiam kape pikaso.
betrūksta tik akių į lipantį medį; per patį save išsirenginėti
ir piršto tiesesnio už ieties šešėlį, garsu nujoti į šnerves.
vėl viską pradėti nuo kvapo - nuo popieriaus kvapo

atmintis, mano, išsilanksto - į šiukšlyną, į garsą, į kapą.
ant garbanų šėlstančio kracho, ant paletinės pilies stogo;
grįžtantys laivai it šunys nuo švyturio grandinės nusitąso
ir išsilaksto to nematę, teptuką nuvalau į vatą, į bato nosį,
kai šlubčiodamas paleidžiu savo gražbylystės takto akį,
ant mezginio, ties tavo krūtine, nutapau perbrauktą „ačiū“ -
arčiau minties į lizdą iš plaštakių, į veido mažojo kalibro šlaką

vėl viską pradėt ir išdėliot ant lapo - kaltes ir moters kvapą,
išdžiuvęs žvilgsnis verčia dažus ant paraštės ribos, į kraštą,
dar kartą stiprybe skirdamas nuo paukščių tako; raides išmetus,
grįžtų prie stiklinės skiedinio ir dažų - išgerto švino marinato.
viską pradėti nuo pradžių - išsipaišyti akyse išmylėtą rasą, kulnu
persuktą  sriegį sąžinės karpatuos; velku tave į savo jausmo kratą,
teptuką plaukuose – plaukte į šėlstančio papiruso išpjautą laką*









* tokia horizonatali ertmė bičių avilyje, per kurią bitės patenka į avilio vidų:)