...rūke...

Prabėgęs laikas murkdamas
Vis trinasi į mano kojas.
Aš čia! Po rūko medžiais.
Slepiuosi vis, nes aš nenoriu,
Kad verkiantis dangus
Viršugalvį stebėtų mano...

Ateik! Po rūko medžiais
Arba pašauk mane,
Nebyliai prisidengęs burną,
Bijodamas, kad gal netyčia,
Gali pažadinti Perkūną,
Ir aš tada ateisiu.

Raudono rūko obuoliai,
Prisirpę ir lengvai rasoti,
Spindės lyg saulė vakarais
Į šulinį nugrimzdama miegoti.
Bet lauksiu aš tavęs basa
Dar čia, po balto rūko medžiais.

Pašauk mane! Aš stoviu čia!
Ištroškusi, nuo lapų geriu rasą.
Netekusi jėgų, suklumpu žolėje,
Bandau sušilti - vandens upės teka,
Išplaudamos mintis visas. Šąlu.
Lediniai obuoliai man imituoja žingsnius

... Tavo...