Taip graudžiai kukuoji,
kai eglių viršūnėse
spinduliai užmiega,
gal ieškai pievoje melsvo
neužmirštuolės žiedo?
Vis šūkčioji lakioji
lyg skausmą slėptum ar prarastas
akimirkas surinkt norėtum.
O mano kišenėse vienuolika pavasarių,
pienės pūkas ir lengvas tabako kvapas.