pavargusiai dūšelei

kai jau
nebežinai ko raudi
                ko šypsais
kai net nebežinai
        kas tu išvis esi
paimsiu tave
      į savo glėbį
  įvysiu tave
kaip mažą vaiką
        į dieviškus marškinėlius
  į žiedlapius obels
    _  _  _

miegok miegok
      į sodą nunešiu
kur paukštės gieda
              pakilsi tvirtai
tu švytinčia žuvėdra
          virš jūros
  vėl naujai
dienai

2004 06