išeinu su savim priešaky
per violetinius gojus šilojus
vėjas karia nutvėręs
mano plaukus vešlius
ech gyvenimo vingi vingeli
ech Vingių tu Joneli Jonuk
prasmingumo beprasmėj
platybėj jau tik siela - manęs nebėra...
2005 05 05


žemuoginė lėja su aukso atšvaitais












