O į vakarą krenta lietus
Gal kažkas vėl dainuoja per garsiai
Aš žinau, tu esi nuostabus
Ir kartojasi sieloj katarsiai
Tu dar manęs bandai vis neprarasti
Išgryninta kalba vis dar kalbi
O aš toks vienišas maestro
Elegijų sukaustyta širdim
Gal lašas truputėlį tas netikras
Gal smūgis gavosi žemiau juosmens
O akys tavo jau beveik kaip sfinksas
Greičiausiai naktį vėl šalvens
Ir vėl be žodžių. Tyluma nurimsta
Ir ašaros jau juoko kelyje
Tavęs jau niekas nebepuola. Ginkis
Nes ta tamsa ir vėlei tavyje...
O į vakarą renkas lietus...
Ir kartojas košmarai nebylūs...
Gęsta žvakės visai pamažu
Ir niūniuodami dainą mes tylim...