gerai jus pažįstu
vos nepažįstamus
kur mes prarūkėme keturis kursus
filologijos kieme
prie aparato iš kavos
ir tu užkalbinai mane iš nugaros
kai aš stebėjau karvės akimis
autobuso langus
ir pamačiau aš tavo veidą
toki artimą ir tikrą
be makiažo sausą ir nelygią odą
bet tokį tikrą ir gražų
ir nemigoj buvau, kur supratau
metaforos yra bėgimas
aš daugiareikšmiškai matau ir blevizguoju
išplaukia minus dešimt
kaip sveiką regą kreipia akiniai
metaforos nebūna su manim kai gimsta mano vaikas
ir darbo ieškausi, kad išlaikyti jį
metaforos yra bėgimas
aš kartais linkęs bėgti link tavęs
nes aš tikiu
kad vien tik aistroje
įmanoma sukurti naują žmogų
toli gražu ir bepigu
kiekvieną kartą
kai priebalsį „r“ neteisingai tu tari
kažkas plyšta ir oru byra žvaigždžių dulkės
taip pat tikriausiai
žvaigždžių dulkės
byra iš tavo makšties
juk čia yra geismo ir aistros metafora
o tyla tik kyla
iš nepažinimo
toli nuo nesusipratimo
bet vis dėlto
metaforos yra bėgimas
ir vargina mane studentiški eilėraščiai
negalintis pakelti to
ką veikiam mes prieš ir po parašant juos
visi tie būtai ir namai
kurių mes vis arčiau
ir žmonės, žmonos, vyrai ir vaikai
jau laukia ten
ir teks atsižadėti
uždaryt
kai baigsis paskaita
apie metaforų rūšis ir kilmę
metaforos yra bėgimas