prioritetai

Žoliaraiščiuos
Dulkės nusėdę

Kaimyno pirštai
Pūslėti

Dirba daug ir laiko negaili

Kai susisuka į šiltą
Išdirbtą
Kailį

Gali sau staipytis
Prieš veidrodį storą
Ir džiaugtis kad
Moka gyventi kaip nori

Kitam tik sulyto
Megztinio užtenka
Kai ištiesęs drebančią ranką
Susiliečia su ryto rasa

Atsitiesia žoliaraiščiai
Šypsos ir atsiduoda vėsa