Pajūrio vakaro vitražas

Pėdučių antspaudai
bėgioja takeliu išmintu
arba ne, per amžius subrandintos
sušalusių plaštakių spalvos
paletėj suvirpėjo ošimu
pušų ekstrakto nuoviru
pabiro apžavai, šapeliais
snyguriavo, kertelėj sielos
pažadino, gamtos pirštuką
iškuteno aidą, žalią mėtą
ir ašaras nuo saulės
jūros vėjo, mėlio
ir juoko  praskiesto
blakstienose dulkėjo 
kvarco smėlis, kriauklėmis
į jūrą svajos nuriedėjo
pajūrio antakiuos
svajingai leidosi diena.