Jag äliskar dig
Ant kreivos atvirutės
Įbrėžtos kartoninės raidės.
Metalo drožle
Įsivijęs į plaukus,
Į širdį.
Ir jau nepaleidęs.
Stebuklo šešėliais
Apkamšęs likimą
Ir sniego audras nukabinęs
Farväl man kartojai
Farväl nusiminęs
Ir galvą skausmingai nuleidęs.
Karpiau, klijavau
Ir dėliojau stebuklą.
Iš naujo atgimt pažadėjau.
Prie Tornės suklupus
Prie Tornės atleidus
Stokholmui švieselėm mirgėjau.
Ir plėšė pavasaris
Voką nušiurusį
Nebodamas mano raudos
Jag äliskar dig
Ant kreivos atvirutės
Sulamdytai degs po aušros.