Lietų parašiau

Parašysiu Jėzaus Kristaus prisiminimus –                     
juk apie žmones tiek rulonų jau prirašė!                       
Jis – rašytojas puikus, seniai surašė mus.
Pats varčiau knygas – o kokios eilės gražios!

Eilėje toj be eilės ir aš esu, ir tu esi.
Net su šunimi toj valtyje - ne trise.
Kad mažiau darbai kainuotų – plieksiu debesy,
spinduliu velykiniu pasirašysiu.

Ir visus rėmėjus kviesiu, ir žalias tvoras,
kad paremtų juos po knygos aptarimo.
Bendraamžiai Dievo pakalbės – juk atsiras:
dar Jeruzalėje aistros nenurimo.

Kritikai svarstyklėmis pasvers, alum išlis.
Jei netapsiu dideliu – nebūsiu mažas.
Susijaudins plunksna, stos (jei nori – pagalys!),
kol iš debesies lietum nukris tiražas.

Ims mane, skaitys beraščiai, net akli, visi.
Skėčiai gros citatomis, varvės po nosim.
Įsiamžinsiu ne popieriuj, o debesy.
Aš šį lietų parašiau: tikrai žinosit.