Tavo kontūrais lėtai
Pėda po pėdos
Dėlioju atspaudus
Iš juodo rašalo
Išėjusius
Tavaisiais kontūrais
Kad nepradėtų blukti
Slenku į negirdėtą tylą
Ir tirpstu
Dar taip nebuvo keista
Matyti
Kaip gandro kontūrai
Palieka pėdoje
Nuo plunksnų
Nuraškytas uogas