tree::mist::deaf

ateina laukai suvirintom lupom…
nelieka man kraujo jausmams
nelieka ir tiek – tu busi negriukas
praleidžiantis laiką
pro gatvės skyles

aš – medis

man reikia
to lėto žingsnelio per savo mintis
to lėto skridimo po puslapį Dievo
nematančio laimės
pamiršusio mus

aš – medis

man rėkia
į ausį bekrentančios viltys
į ausį, į ranką… aš ne: be: girdžiu…

šlamėjimas
valtys
ir truputį rūko
o lapas vis krenta
bet ne: be: nukris

aš – medis…