Jau vidurnaktis, o tu sakai "sudie" (tai, ko niekas nesupras)

Tylėti liepiau
Ir tylėjai
Kaip miręs
Kaip gyvas
Kaip nesantis
Prausiausi po rudenio vėju, nes primena jis
Vandenį tekantį
Vėsų
Šaltos tavo rankos
Tavo akys šaltos
Ir širdis tava šalta
Kaip galėjau nesuprasti tavo
Ledinio gyvenimo?

Kai tamsa apkabino tave
Pasakei: "Išeinu"
Nereikėjo
Bet tu išėjai apsimetęs
Vėju
Apsimetęs žole
Sakei eisi pagausi triušį vakarienei
Pietums
Išėjai ir grįžai su tamsa
Po šimto metų
Kai manęs nebebuvo
Tarei: "Atnešiau triušį"
Aš tariau:
"čia nieko nėra"
Susijuokei: "Kaip visada
Tik sienos kalba, kalba…"

Kartais iškrentu iš sapno
Į gyvenimą
Trumpam
Tik trumpam
Užsimaunu vilnones kojines
Ir šiltus batus
Nes reikia eiti
Į kitą sapną
Per lygumas gyvenimo
Per kalnus
O Gyvenime šiandien pavasaris
Šaltas kaip širdis
Liūdnas kaip akys
Ir geras kaip tai ko nėra
Ir beje…
Dar deja
Viską pamiršau
Tau nešiau savo sapno atkirtus
Luitą
Pamečiau gyvenime
Pasėjau šaltoje žemėje
Sudygs dar vienas košmaras
Gal mano mirtis
Kuri jau eina iš paskos
Jau šaukia
"Grįžk namo"
O aš į sapną atsigulu
Labo gyvenimo, tiem kurie liko