įkyruoliams

Jie kartais prašo
apibūdinti,

o aš tik stoviu ir tyliu
kaip man paaiškinti,
kad mano nykščiai liūdi-
o kai jiems liūdna
aš nei vieno žodžio tarti negaliu

dar kartais klausia
ar tau reikia tobulo

o aš tik tyliai sukrenkščiu
ir pamojavus skepetaite
raudonskruosčio obuolio
pati kaip jis imu ir nuraustu

dar kartais sako
būk gera-
paaiškink
ar dar ilgai tu būsi vieniša

o man tyloj
tik obuolių sėklytėms barškant
mintyse skamba
-aš juk jau ir taip gera-

bet nesakau nei vieno žodžio
tik obuolio skiltelėm vaišinu
kas nesupranta
kad likimo gomuriu
ėjau ir eisiu
tas lai susijuosia dirželiu

nes nemaitinsiu daugiau niekad
o svoris krenta-
elementaru

ir mano smilkiniais
saulėlydis nurieda
delnų pelėkautais
ar žodžiais nesuspeis

-jau niekada daugiau į kampą-

ir apskritai
daugiau jau nie-kada

klaustukams
trupant ir bėgiojant nuo sūpynių
intymios paslaptys-
tik man-

ir taip bus
visada.