Stūkso du akmenys
Jų dantys kaip ašmenys
Plaukai kaip laidai
Negražūs jų vaikai.
Tai gerai
Bet ne visai
Mėgsta suplyšti
Bet nelabai.
Sėdi ožka ir dubuo
Žiūri vienas į kitą
Saulė virė o piemuo
Į dangų įkrito.
Guli pievoj zuikis ir vilkas
Abiejų jų kailis pilkas
Bėgo vaikas per pievą
Ir atsitrenkė į sieną.
O man omaras sakė:
-Laikykis, keturake.
O man kikilis čirpė:
-Dainuoki, dainininke.
O pingvinas
O vaikinas
Jis krypuoja
Jis atjoja.
Sėdi saulė ir piemuo
Žiopso, spokso, kur akmuo
Nėra jokio traktoriaus
Duok man radiatorių.
Kiek daug pasauly baisių
Ir negerų vilkų
Jie nieko nedarytų
Tik tave prarytų.
O kieme taip gražu
Vaikšto vištos su kuodais
Tie kuodai tiktai du
Man sėdėk tu su uodais.
O ryte pakyla saulė
Ir debesys pakyla
Ir viešpatauja meilė
Ir visur būna žydra.