Apsižiojęs koją

Apsižiojęs vieną koją
Iki pat sėdmenų
Krypuoju su kita
Link gūsio
Pasimetusio pušų viršūnėse

Šiek tiek apspringęs
Užmiršau kryptį
Bet šuoliuoju užtikrintai
Į

Dešinė koja
Ta kuri neapžiota
Užsimanė sulūžti
O aš jau buvau artokai
Pušies
Pasimetusios gūsyje


Kairės kojos nagai ilgi – pakasė bent skrandį.
O dešinė – balastas,
Neleidžiantis pakilti.
Dabar teks rankom kopti į viršūnę,
Ką aš ten su koja burnoje veiksiu?