Norėčiau šiandien nusimesti
Tą sunkią šiurpuliukų naštą,
Kurie gyvena mano kambary
Po lova ir liūdnam rūsy,
Kai tu miegi,
Kai išeini,
Ir net tada
Kai tu meluoji.
Duris užvėręs
Sudvejoji.
Kai sugrįžti
Nesurandi
Nė pusės to
Ko neturėjom.
Ir pasibelst neketini.
Per greitai vakar išskubėjom.
Pilki šiurpukai tebelaksto.
Po kambarį
Ir mano kūno ląstele.
Liūdnam rūsy užkasiu laimę.
Kai tu šalia...
Po lova ilgesį –
Tau neišėjus.
O kambary
Lietingą dieną
Surasiu aš šiurpuką.
Vieną.