Praradimas

Užmerktos akys, širdis nutilus,
Tavęs jau niekad nebebus,
Tu išėjai į tamsią naktį,
Tu palikai savus jausmus.

Jau šaltos rankos, baltas kūnas,
Nejaučia šilumos deja.
Nejaučia skausmo ir dvejonių
Siela pakilusi staiga.

Ledinis lašas rieda skruostais,
Krūtinėje klaiki tamsa.
Aš viską, viską atiduočiau,
Kad būtumei tu vėl šalia.

Ant mažo žemės kauburėlio,
Prie tavo vardo, paslapčia,
Padėjau aš nuostabų žiedą,
Leliją baltą naktyje.