Netikėliai lapai apakę vėl plaka
O rūkas miglotas, apdujęs, tingus…
Prabudo jau rytas
Ir varnos jau šnekas,
Ir bunda iš sąstingio kūnas jautrus.
Kol papsi dar rūkas, kol smilksta dar rytas,
Vis braunasi minios triukšmingu ritmu,
Nors kurčias negirdi,
Sutraiško vėl širdį
Ir tekinas sprunka vaikystės keliu.