Tu pirmąkart supančiojai mane grandinėmis,
Aš pirmąkart blaškaus. –
Nesitikėjau niekados.
Ir tu supančiojai mane grandinėmis,
Ir kojas pririšai.
Išrovei aukso plunksnas,
Sparnai bedvasiai plaikstosi tyloj.
Ir pirmąkart blaškaus aš,
Ir pirmąkart pykstu.
Auksinių plunksnų žibančioj pūgoj,
Žudančiai supančiota jaučiuos. –
Nesitikėjau niekados. –
Dar niekad nevedžiojai manęs už pavadžio,
Nelaukiau už durų aš pietų.
Ir niekada sparnai supančioti nebuvo,
O vartai neigiamais atsakymais rakinti. –
Tikrai, nesitikėjau niekados.