Ėmiau rašyti rusiškai ir nesuprantu
Nė žodžio, nė raidės, nors pats rašau –
o, Dieve, baik vedžioti ranką,
baik tampyt pirštus –
seniai nuo sąnarių geriu vai... vai,
vaissstus.
Žinau, nepadeda, bet teikia man jėgų.
Skaitau knygas. Seilėju ir skanauju –
nuostabu, galėčiau dalyvaut reklamoj
nemokamai. Aš sutinku. Aliejaus,
ir aliejinių dažų, miltelių nuo dėmių, nuo kvapo,
rusiškų raidžių, kurių nė nesuprasdamas,
gal praeitam gyvenime, o gal vaikystėj
kažkurioj, žodžiu, gyvenimo verpetuos,
parašiau. Pradžia kaip duonos. Iks.
O galas – nežinau. Kaip ir kiekvienas galas.
Stabilus. Tik truputėlį rusiškas. Sodrus.
Che che, super;)! Sukai uodegą ir pirštus per sąnarius, vyniojai mintį į popierių tualetinį (ir t.t, ir pan.), kol galiausiai "drėbtelėjai" - sodrokai, bet smagiai, su skoniu, žodžiu, taip, kaip reikia gale ir apie galą...
Labai gerai pavaryta ant reklamos:) Butent ji mus daro priklausomais nuo daugelio nebutinu gyvenimo prasmingumui dalyku. Daugelis taip prisirisa prie reklamines idiles, kad ir daugeja psichu, ypac kai musu ekonomine padetis dar nera pasiekusi reklamoje filmuotos salies lygio:) ...
įdėjo be dedikacijos. tikriausiai skubėjo. Anyway galiu ir čia pabrėžti, kad skirtas visiems stabilumo stokojantiems žmonėms ir panedeikai, nes ji bandė išgauti stimulą ir jai pavyko:)aleliuja, tu lelija.