jaukumas

išskrendu iš savęs ir grišiu VAKAR
RYTOJ gi bus per anksti...
o kodėl o kodėl sizifai ir herakli
jūs man visai ne pakely...
perėžus kalaviju
snaigę į šipulius
iriuosi iriuosi skersvėjų šalimi
pienės pūkais apsisiautus
ir tavo fotografijos suplėšytos skiautę nutvėrus
kurioje šviesos kibirkšties atomas mažytis...
PORYT ateina staiga paslaptingai...
o tu ir vėlei mano sieloj sustingai
metas grįžti
grįžt į save
et vėlei jauku
jauku kaip namuos