akimis,
cypiančiai aštriu žvilgsniu
pjaustau vėją ir debesis
smaigstau, dangun kalu vinis.
Jis nė krust.
Sukrečiu jį
staigiai vartydamas
akių obuolius
iki vėmimo
dar ir suspaudęs kumščiu
grūmoju horizonte
antakius kilnoju
raukausi susiraukšlėjęs
vėl vartau akių obuolius
sukasi sukasi
aplink
galva.
Staiga pradėjo lyti.