Tirštais rytais braidau po skystą prieblandą,
Įpynus cigarečių dūmus sau į plaukus.
Girdžiu, kaip laiką laikrodžių rodyklės ėda,
Sakau "sustokim", tačiau tu nelauki.
Ir išsiskleidžia mano baimė prietemoj,
Kad būname kartu, o mirštame po vieną.
Be garso snaudžia mano pirštai tavo rankoj,
Vos vos užuosdami mėtas ir lietų.
Ir trečią naktį, iškerpant dienas,
Kabinasi vienatvė iltimis į sprandą.
Kai ieško vienos rankos kitų rankų,
Dažnai nesiseka, bet kartais... randa.


Rikute





















