Mano getas

Senolio šlapimas fontanais
į gintarų kruopas skaidosi
saulei spiginant -
mūsų gatvės alchemikas
šiandien, vaikų ir dviračių
popietė geto dykvietėj,
pasigavę čečėniuką, klišom kojom
skalbia, ko juodas, kam vėjus
kišenėse iš Kaukazo atsinešė.
Į vakarą pasirodau aš
supuvusiam balkone,
kad mėnesiui, žvynų surdutu
išsipuošusiam, ūsus lajum sutepčiau.