Pasaulis nuo svirno stogo

Kada mažyčiai lietaus lašeliai
Tyliai krenta į mano širdį...
Kapt. Kapt. Kapt. Kapt. Kapt...
Žalvarinė stogo saulė
Be žado žiūri į pilkai melsvą dangų,
Apklotą švento rūko...

Begalinė šviesos iliuzija smelkiasi
Į mano trapų pasaulį.
Grįžtantys paukščiai ir
Žvaigždžių atspindžiai ant sraigės kiauto
Nusineša dalelę nuostabaus stebuklo...

Melodingas džiazo rimtas
Tuščiuose stiklo rūmuose,
Juoda kaukė, veidrodinė šypsena
Užburianti paukščio skrydžio laisvė
Neegzistuoja be sparnų,

Kai juodas šešėlis kvėpuoja į kaktą,
Nublanksta visas grožis.
Lieka tik skaudi realybė,
Alsuojanti kruvinos liepsnos karščiu...

Nėra nieko, nieko, net pasaulio,
Kuriame, žmogau,
Tu paprasčiausiai gyveni...