kol glostei
perdrėskei man šonkaulius
užmiršti stiklo ledukai
beveik ištirpę
kur apčiuopom radai
visi tie vardai
kuriais išduodavom meilę
aptikai ir pūtei
stiklo migla kol apaugo
kol sulipo į ledo luitą
išlindo pro akis
o vyšnių žiedai juodavo
tai ne sirpimas
klykiau,
pasislėpiau sudegusioj daržinėj
sukišau rankas į pelenus
rankas kurios
perdrėskė šonkaulius.