Kai kankina nemiga

„Pagaliau“ – pamanau įsikniaubęs į pagalvę. „Išsimiegosiu“ – susirangau po antklode... "Miegotimiegotimiegoti...“
- AuAuAuuuAuuuuuu.
- EuEuEu.
„Prakeikti šunys... Ko jiems nesimiega? Miegotimiegotimiegoti...“
- AuAuAu
„Po velnių...“
- DrrrrDrrrrBrrrBRRRRRR
„Užsivedė. Kada jis duslintuvą suremontuos?...“
- YuuuuYYYuuuYYYuuuu.
- UUjjjUUjjjUUjjj
- UeuUeuUeu.
„Ožys. Važinėja kiauru duslintuvu, o aplink visos mašinos kaukia... Reikia kažkaip užmigti. Ryt sunki diena. Kad tik nepamiršti pas inžinierius iš pat ryto užbėgti, susitikime reiks...Tfu, velnias. Svarbiausia negalvoti apie darbą. NEGALVOTI APIE DARBĄ. Miegotimiegotimiegoti...“
- Urrrrr rrr urrrrr.
„Pilvas. Urzgia bjaurybė“ – šlepsiu į virtuvę, darau sumuštinį. Tarsi jausdamasis kaltas apsidairau aplink ir ištraukiu iš stiklainio raugintą agurkiuką.
„Miegotimiegotimiegoti...“
- Zzzrrrzzzrrrzzzrrr.
„Mmmm ir kodėl dieną tų garsų nė kvapo? Kodėl naktį jie taip ausį rėžia? O tą šaldytuvą seniai laikas remontuoti. O gal naują nusipirkti? Mačiau kažkur išpardavimas...Tfu. Dar syk tfu. Ir vėl galvoju visokius niekus. Negalvoti apie niekus. NEGALVOTI APIE NIEKUS Miegotimiegotimiegoti...“
„Ta pagalvė anksčiau patogesnė buvo“ – apsiverčiu ant kito šono. „Miegotimiegotimiegoti...“
- Cha cha cha
- Chi chi
- He he
- Derkšt
- Dzinkt
„Bliamba. Geria, žvengia ir dar butelius daužo. Policiją gal iškviesti?“ – užtraukiu antklodę ant ausies.
„Nekas. Tas agurkiukas sūrokas buvo“ – patamsyje ieškau puoduko.
- Derkšt
„Ot š... sudužo“ – uždegu šviesą, sušluoju šukes.
„Miegotimiegotimiegoti...“
- Gyyyrgžt.
- Trinkt.
- Ach tu šioks ir anoks...
„Vėl kaimynas naktį girtas grįžo. Atsigert atsigėriau, o pasisioti nepasiojau“
- Črrrrrčrrrrrrčrrrrrrrr.
„Įdomu, o dieną irgi taip garsiai sisiojasi? Neatkreipiau dėmesio. Naktį visi garsai kitokie. Miegotimiegotimiegoti...“
- Pypt pypt pypt.
„Ir kas per kvailas įprotis naktį žinutes siuntinėti? Ryt pasakysiu jai ką apie visą tai galvoju. Išdėsiu į šuns dienas“ – išjungiu telefoną. „O žadintuvas?“
- Barkškt
„Nukrito. Na kur gi jis. Va. Sustojo. Kad jį kur“ – vėl įjungiu telefoną ir nustatau reikiamai valandai žadintuvą. „Miegotimiegotimiegoti...“
- Trinkt
- Brinkt
- Bum
„Kada gi jie apsiramins? Negi negalima tyliai lovos pasikloti? Viskas. Keisiu butą. Blokiniam name neįmanoma gyventi. Pirstelt garsiau negali – viską kaimynai girdi. Reiks pasidomėti, kokios dabar būtų...Tfu. Ir vėl galvoju. Negalvoti...NEGALVOTI. Jau pusė keturių. Miegotimiegotimiegoti...“
- Pip pip pyyyp
„Ką jau rytas? Laikas keltis?“

Užtinusiom paraudusiom akim ropoju į darbą.
„Na, šiąnakt tai tikrai išsimiegosiu...“