White Oleander (Skiriama Sorrow Ray)

Stiklinėj supasi Baltieji Oleandrai
  Sugniaužę virpantį šešėlį saulės,
Nutiesdami retrospektyvai lingę
  Į Tavąjį  smilkstantį siluetą.

      "Nepyk, brangi drauguže, kad nuobodžiai
      Tariu vien Tavo vardą visada.
        Neišradingi, blankūs mano žodžiai,
        Kasdien tie patys kaip sena malda. "*

Krebžda retorika, nutvilkyta
  Echo, banguojančios Tavąją jauseną:
    Latikaudomis susiviję plaukai
      Ant nasturtom-linais sužydusių akių
        Chimerišką utopiją liejančių
        Ant
      Skambančių
  Geliančių
Pakalnučių
  Ribuliuojančių ant svetimo
    Versmės neįliejusių lūpų. 
      Minorą virkdžiusiais
      Pirštais
    Oreidė
  Hadiškai išspaudžia stiklinėn
Tirštų Baltųjų Oleandrų. 
           

 
*Iš V. Šekspyro soneto.