Prie rožinių sapaliojimų priderintais rožiniais batais
apsiavusi,
orchidėjų žiedais pasidabinusi plaukus,
Rozė laukė pasakų princo,
baltu žirgu atjojančio.
Autostradoje pasibaidęs arklys,
pats to nenorėdamas raitelį pametęs,
kelionės tikslą pasiekęs tik
blykstelėjo kanopomis,
lyžtelėjo Rozę
užjausdamas.
Vargšelei neliko nieko kito-
kaip pasiutusį žirgą apžergti,
tvirtai į karčius įsikibti
ir joti per savo klejones,
klajones,
klanus
ir klonius…
Duok dieve jai stiprybės balne išsilaikyti…