Kyla vėjas. Jis atneša sniegą.
Krinta snaigės, o gal tik lašai.
Tu žiūri pro užmerktas blakstienas
Ir pasaulį kitokį matai.
Ir žinai jau, kad krinta ne sniegas,
Tik nuo jūros tyška lašai -
Tu atmerki savo blakstienas
Ir ant smėlio žodžius rašai.
Ir žinai - nepatvarūs tie žodžiai -
Juos netrukus banga užlies.
Tu rašai tik žodžius, o atrodo,
Palieki čia dalelę širdies.
Kyla vėjas. Jis atneša sniegą.
Šaltos bangos nuplovė žodžius.
Du lašai sveria tavo blakstienas -
Jūra šėlsta ir taško purslus.