vakarui stipriai suveržus sielos atodūsių virpulius
bejausmiškai užmerktomis akimis ant stogo stebėjau dangų
(kompiuteris žaidė su trimis iš "Mango")
šokti nešokti į aukštį virš visko
blausės apsiblausė siela ir vėjas
atpūtė mano kūną bejausmį į kambario glūdumą
ech tu jaunatve vienatve be vienišumo
dangiškam pasauly save įsirėminus ir
tebenenustygstanti vietoje ehc...


žemuoginė lėja su aukso atšvaitais









