Snieginio glėbio vidury
Kur ledas virsta gabaleliais cukraus
Tupėjo, uodegą į eketę imerkęs
Nekantriai: šiemet turi pasisekti
Nes pasakos taip iki galo neišskaitęs
Žaizdota nuo apgaulių uodega
Svajonę po sėdyne pasikišęs
Tikėjosi pagauti žuvį paauksuotą.
Kai laimė lapės uodega ragais pūkuotais virto
Sedėjo ir maurojo: nėra Dievo
Tuo tarpu tas, kurio nėra
Jau tūkstantąjį kartą juokės
Ir cukrų semdamas arbaton dėjo.
Saldi apgaulė puslapį iš naujo vertė
.. Snieginio glėbio vidury..
Sau nepavargęs tyčiojosi.
Amen.


theremina











