geležies vinys, erškėčių vainikas

pro turgaviečių apgultį - gatvės prekyboje
vanduo murzinas srovele, lengvai braunasi.
pilasi rožinės sagos – laivėmis virsdamos,
sėdi blusa prie rožinio „victoria“ šturvalo
ir ilgesingai, į klūpančius namus, akis kaso.
- geležies vinie! erškėčio spyglį! – nuaidi
susivėlusio berniūkščio, iššukuotas balsas.
išspjauna kartkartėm minia po žmogelį –
ant pečių nešuliai niežulius ramina, pjauna.
ties kampu klūpo moteris, rožinį šnekėdama
- geležies vinie! erškėčio spyglį! – nugriaudi; 
ties kampu silkių skardinėje, maldos aidas.
baltą plunksną vanduo pagauna, džiaugiasi,
nešdamasis murkdo, viltingai dažydamas -
juodvarniu pakyla ties kampu – laimės šešėlis.
blusų cirką berniūkšti rodo, ragina aktorius
- geležies vinie! erškėčio spyglį! ir gliaudo,
saulėgrąžų lukštus, ant grindinio spjaudydamas;
grindiniu plaukia gražuolė - tolygiai vandeniui,
rožinius marškinius draiko vėjas, užsupdamas,
nešasi, ji, medinį angelą, vienu sparnu ir kryžių,
(- geležies vinie! erškėčio spyglį! - nesiliauja)
sidabrinį, tarp krūtų įspraustą, supa svajingai.
kaip gulbė nuplaukia, ji, murzina minia, ties
kampu, moteriškei įmeta monetų ir sustingsta.
o venecijos, gatvėmis vaikšto vienišas jėzus,
rožines sagas rinkdamas, deda kišenėn.
- geležies vinys, erškėčių vainikas -
šukuoja plaukus
berniūkščio
balsas