popierinės nosinaitės
jaučia egzaltaciją
girdėdamos kaip muša
ritmą krintantys lašai
į perkusiją ant palangės
ir paraidžiui dėlioja vardą
tamtamas tamtaaamas tam
tik bandymas interpretuoti
sugadintų visą šlapią triūsą
nors tai ne prakaito lašai bet
popierinės nosinaitės jaučia
besivartydamos ore ir gerdamos
kiekvieną žalią gūsį keliantį viršun
ir metaforišką okulisto povyzą
siuvančią miesto kvartalus
be antpirščio
be nosinaitės
popierinės


va va va








