Ko vertas tu

Ko vertas tu, gyvenime brangus?
Ar tu brangus, dar kyla klausimas svarbus?
Ko ieškom mes, sakyk!
Ką galim rasti tavyje?
Ar tu laimingas mums, ar galim vertinti tave?
Ar tu gali mums duoti tą,
Ką gali duoti mums viltis?
Jaučiu tu nieko nesakysi
Paslaptis...
Tik ji, brangusis, tu sakysi man, tik ji!
Tau gali dovanoti viltį, ta naktis rami,
Kurioj ir aš, ir tu, paskęsim vienu du
Ir būsim lygūs priešais sapną ramumu,
Atsispindės ta sielos meilė.
Ją sukauptą matysiu viduje
Ir tik tada nuspręsiu ką daryt su grožiu,
Kuris tikriausiai buvo eilėje,
Su tais kitais jausmais, kurių nerodei,
Kurie paslėpti buvo tavo sieloje
Ir jie kaip, nelaimingos pasakos herojai,
Norėję išsigelbėti krante,
Pamiršę, kad išauš rytojus,
Jisai parodys, kad jie buvo tik sapne...
Galvoji, kad teisybė ginas?
Kai nori atsigaut nuo vargų,
Kuriuos patyrė kai tu melavai
Sakei, kad būsi amžinai man ištikimas!
Negi pamiršai?!
O tik dabar tu įsigudrinai paklausti,
Ar aš brangus, ar aš vertingas tau?
Turbūt nesupranti ką pats dabar kalbi?
Ką nori išsiaiškinti savy?
Ką nori pamatyti savo viduje?
Žinok, aš nepadėsiu, pats nuspręsk ar nori to, ar ne.
Nekaltink nieko jeigu bus blogai,
Žinok, ir nebijok sugriauš tave tie kirminai,
Kurie sugriaužia jus visus
Ir nesvarbu teisingas buvo jis, kilnus,
Ar dievobaimingas, šykštus, nevisprotis,
Ar kvailas vis tiek tas pats, visus jus supa
Durnių laivas...
Ar tu pakeisi ką? Ar vėl tik klausinėsi?
Iš kur skriauda? Kodėl nemyli vėl pradėsi ...?
Paklausi vėl-kokia prasmė tava?
Aš atsakysiu rūškana...
Ir vėl tu liksi nieko nesupratęs,tiktai
Eilinį klausimą užduoti man numatęs...
Toksai jau aš! Nepyk, kad nesuprantamas esu
Manau, kad pyktis su tavim nėra tikslų
Užteks tų klausimų, geriau išgerkim!
Tą pilną vyno taurę tau statau! Draugaukim!