Kardiofono lietūs

Tada Ji žengteli
ritmingai, išdidžiai
šaligatvio srauniais upeliais –
ne pienas, ne,
išplaukęs ant asfalto --

Ir ne skausmingą pirmą kartą
purslai sprogdina lašų srautą.
Gal šypsenos nuplaus galų gale
upes?
Kertes.
Supjaustys lūpas virpanti idėja.
Idėja... kad kažką įdėjai.
Ką? --

Kardiofonas muša džiambės ritmą.
Ji trepteli –
ištikšta pieno balos
(ne pienas, ne...),
lašeliai puošia vėl purvu “retro” sijoną balkšvą
(jis puošia salą tą, kur Jos nebus nė lašo)

Tik šypsnis.
Vėl.

Ir nuorūka gelsva į pieną –
tirpdyk upes,
prašau, tirpdyk... Pajusk, prašau,
lietaus kardiofoną --