prašom mylėtis uoliai

Kai dangus - keptuvė žalvarinė,
oras - prasmirdusi praeities viltis,
prašom mylėtis uoliai.
Kai saldi pabaiga satyrė
prie durų vedžioja - neįleidžia,
spjauk į ją ir eik į šalin:
nors miršti iš troškulio prie šaltinio
ar drebi miesto pakraščio dykynėj.

Nusipirktum karšto limonado -
(nors absurdas nebedomina net Kamiu) -
kai ieškai ir randi išsvajotą eldorado,
ašutinę apsivilkęs, patiri ekstazę,
kai ramybė - beprotybės apraiška,
nepamiršk mylėtis uoliai.

Kai kaimynas tampa į vyrą panašus,
Atsiranda draugas tikintis,
Kad baltos gulbės tai juodi varnai -
Pažiūrėk,               
                              gal jau pavasaris.