ražienose II

kai vieną rytą susitikom pievoj,
tu pavagei dalelę mano sielos,
lyg angelai apsikeitėm sparnais

lyg muzikantai savo instrumentais
mėginom grot,
bet tai tebuvo skausmas

lyg pradinukai mokėmės skaityt,
kas parašyta ryto rasoje,

tačiau vis tiek ilgėjomės kažko
ir savo ilgesį supylę į eiles
tetroškom būti išgerti
kaip taurė dar nesubrandinto vyno...