Galingos
tavo rankos,
Ąžuole.
- - - - - - - - -
Tiek šimtmečių
kantriai laikei
JAS iškėlęs...
Leisdavai sužvarbusiems
po JOMIS slėptis
nuo lietaus išdaigų...
Laikei JOMIS sūpuokles,
ir nedejavai,
kad sunku...
Kartais,
aukodavai JAS
šąlančių būsto šilumai...
- - - - - - - - - - - - - - - - -
O šiandien...
Prieš tave kelia -
tavo paties ranką,
virtusią kirvio kotu...