pasivaikščiojimas po tylą,

I.

geltono traukinio vagonai
per mėlynus dangaus bėgius,
per mano sapną ašarotą,
per tylą, skambančią lašais

į baltą namą praeities gėlėtos
į saulės vidų prisirinkt šviesos
į sielos skausmą, kad jį išvagotų
ir apsodintų angelų daigais

II.

geltonais bėgiais pasiklydę vėjai
ir palei kelią želiantys rugiai
iš lėto merkias ir užauga
melsvais lapeliais mėtos
sielos pakraščiais

ir skleidžia kvapą po visus vagonus
skaidraus naivumo
žemiškos tėkmės per ryto gaivą,
kol išnyksta bėgiai,
nustoja skrieti senas garvežys...