žemuoginė lėja su aukso atšvaitaisPabūki mano baltas angeliukas...
Suklupusi prašau tylos ir vėjo.
Miglos rietimą laumės ten, kur suka,
Skraidink mane - sielužė pakuždėjo...
Širdelė dar prašys į šalį šviesią
Mane už rankos nusivest
Ir dušim ten kaip bangos dviese...
Geriau trobelę mums svajų suręsk...
O visgi širdies tvinksniai tau kartos - pabūki
Pabūki baltu angelu manu,
Kad ir iškilęs iš miglotos upės
Aš... dar ant žemės gyvenu...
2005 04 15
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2005-04-15 14:05
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-16 14:44
Taip paprasta, gaivu kaip COCA COLA su burbuliukais, pigu, nesveika, bet skanu:)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-15 21:15
Į Vaikų skyrelį. Ten gal ne taip griežtai vertinamas būtų.
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-15 15:19
Neblogai. Antras posmas kiek per sentimentalus - "šalis šviesi", "svajų trobelė" ...
Bet lyrinis herojus turi patrauklumo, smagu, kad nėra agresijos. Sėkmės:) |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |