smėlis byra

Smėlis byra pro pirštus į pirštus.
Tirpstančiu sniegu srovena prisiminimai.
Ir net blykstelėjimas šviesus, bylus
Brūkštelėjimu staigiu įrėžia vinį.

Dar skamba pro debesį į delną.
Nykstančioj alėjoj saulės luitas.
Dvi boružėlės be sparnų pametė kalną.
Tik verkiančioj delčioj nesijauti užguitas...

Jei kažkur būtų dangus į mus,
Jei savo atspindy išvystum kitą,
Smiltelės liautųsi byrėję pro pirštus
Ir svetimybės santykis apleistų mus ir vėją...

Jei krantas būt nedildomas po pėdom,
Jei paukščio neviliotų nieks nutūpt,
Gal amžinybė nuodytų iš lėto,
O gal smiltelės net pamiltų delnus mūs...

2005 – 03 - 31