keistas jis
skolintas dievas
turi stiprias rankas
ir medinį šaukštą
ilgu kotu
kasa juo sniegą
ramus ir susikaupęs
nugara į saulę
jis tylus
amžinybė trunka
akimirką
žino tai
ir laukia vakaro
su draugu
gers arbatą
o sušlapę
mėtų lapai
suras miegą