Įkypos laikmečio kreivės

Tapęs kasdienybe ritualas:
dulkėse apsvaigusius karoliukus
ant stalo prie rytiečių pagaliukų
alergiškai nusitempia ruduo -

rudeniška suknelė, rudeniškas
pavasaris, rudeniški batraiščiai,
kuriuos mama vaikui
kas rytą rišo susilenkusi
it liepa, nulaužta vėjo.

Ir viskas taip melodiškai žaliuoja:
kiekvieną rytą, kol saulė
ramumą benešdama išsiropčia
iš guolio,
viskas ritasi pumpurais,
gimsta. Ir aš primerktomis
stebiu šakelę.

Karoliukai nurieda nuo stalo,
nuo rytietiškų pagaliukų,
dvelkiančių rudeniu, sukrenta
ant žemės - lyg į patalą
su ausiai maloniu garsu
besivaikydami tą slegiančią intrigą:
ar jau, ar jau prabudo vasara?