Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







17. Pinčiaus pasakojimas

Pinčius, žvelgiant iš šono atrodė prastai: bjauriai buvo sulamdyta gražioji jo skrybėlė, suteptas purvu ir žemėmis juodasis frakas, į vyniojamą ant kojos autą pavirtę baltieji marškiniai...
— Jei ne jūsų gerasis kastuvas, turbūt manęs iš ten niekas nebūtų beišgelbėjęs... Būčiau buvęs palaidotas mūsų pačių iškastame urve... Dabar galvoju, kaip jūs benuimsite nuo mano rankų ir kojų tuos didžiulius sušalusios lavos luitus. Aš nenudegiau nuo karštos lavos, nes nuo to buvau apsisaugojęs. Mane mirtinai sukaustė bevėstanti lava...
— Baisu buvo net žiūrėti į besilydančią lavą, kuri į urvus pradėjo tekėti kaip vanduo, — jaudinosi Mantas.
— Mane, kaip ir jus, beišgelbėjo stebuklingoji burtų lazdelė.
Kiek pailsėjęs ir pasisukęs į draugus, Pinčius tęsė:
— Kai pasileido į didžiąją požemio upę prūdo vanduo, kad aš vos spėjau raustis gilyn į urvo šoną. kelis kartus man pasirodė, kad jau viskas, grius mano užuovėja ir aš su vandeniu, dumblu ir akmenimis nugarmėsiu į urvo prarają. Trumpą akimirką pamačiau, kaip cypdami ir klykdami ne savo balsais krito žemyn visas būrys velnių. Ir aš džiaugiaus, kad, visomis jėgomis besirausdamas į šoną, dar šiaip taip sugebu išsilaikyti. Paskui vandens srautas sumažėjo, bet darėsi vis karščiau. Pajutau, kad visai nebeliko oro ir atrodė, kad kvėpuoju pragaro ugnimi. Vis kasiausi gilyn į šoną ir šalta žemė vėsino mane. Paskui karšti garai išnyko ir pro mane ėmė tekėti ištirpęs švytintis metalas. Paskui supratau, kad apačioje lava sušalo ir užkimšo urvą. Dar labiau kaito žemė, nes visas urvas baigė prisipildyti baltos verdančios lavos...
Pinčius kiek nutilo, bet išgėręs gurkšnį šalto vandens, tęsė toliau:
— Pagaliau pasigirdo pirmas sprogimas, nuo kurio, tarsi vėjo lankstomas medis, susiūbavo visas urvas. Netrukus sprogo dar kartą ir tada, tarsi iš patrankos vamzdžio iššauta urvu žemyn skriejo ištisa baltos lavos upė. Mane baisiai suspaudė karštas oras ir aš praradau sąmonę. Kur stovėjau, ten ir nukritau. Aš nebejutau, kada mane užpylė įkaitusi lava, tik atgavęs sąmonę aš nebegalėjau pajudinti nei rankų, nei kojų. Paskui vėl aptemo sąmonė ir kai vėl ją atgavau, pamačiau apie mane besisukiojančius savo draugus...
2005-04-13 12:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-13 19:30
OAL
OAL
Vėl panirau į gražiosios pasakos puslapius. Atsigavau nuo kasdienybės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą